Praleisti ir eiti į turinį

Ferreiros – Pambre

balandžio 26, 2010

Is ryto, pakeles bare isgeres kakavos, per 1,5h lengvai atejau 10km iki Portomarin miesto, pasiziureti izymios XIIa. San Nicolas baznycios.

Daugiau Portomarine nelabai ir yra ka ziureti, nes 1960 m. visas miestas pradingo…

Pradingo po vandeniu, generolo Franko diktaturos laikais nuostabus, vienas vertingiausiu kulturos paveldo poziuriu miestas Galicijoje buvo uztvindytas. Pasirodo dikratoriaus Franko laikais ne tik basku vaikai budavo musami mokyklose, netycia istare baskiska zodi, bet ir Galicijos kulturos paveldas buvo naikinamas

Zmones sako, kad nusekus vandeniui dar matyti senojo miesto liekanos ir senasis tiltas, bet pavasari vandens lygis dar aukstas.
Apsiprekines supermarkete, zygiuoju tolyn

Pakeliui, Os Lameiros kaimelyje – idomus, juokingas ir kartu pamokantis pakeles kryzius.

Ne tai pieta, ne tai motina su kudikiu, bet panasiausia kad tai moteris su balvonu rankose

Toks nebylus priminimas – feminizmas ir vyriskumo naikinimas baigiasi labai liudnai

Lyg tycia, gretimame kaime – buvusios piligrimu kapines

Siais laikais esant puikiems keliams, medicinai, drabuziams, oro prognozems piligrimu pakeliui mirsta zymiai maziau – kapines apleistos. Bet Vakaru civilizacijai neatsikvosejus ir negrizus prie savo istaku greitai gali prireikti kapiniu visai Vakaru civilizacijai…
Na bet kiek galima apie liudnus dalykus – as apsiziuriu, kad laikydamas toki tempa galiu netgi kiek issukti is marsruto. O issukti norisi, nes mazdaug 3 km nuo Kelio – XIIa. Sv. Jokubo ordino Vilar de Donas baznycia – vienas istabiausiu romaniniu pastatu Galicijoje.

Ja savo reikmems pastate airiu Sv. Jokubo ordino riteriai, viduramziais palaike tvarka ir uztikrine piligrimu sauguma Kelio atkarpoje nuo Ligonde iki Palas de Rei miestu. Kilni ir prasminga siu garbingu riteriu veikla – nepalyginsi su nenaudeliais vokieciais kryziuociais beigi kalavijuociais, zudziusiais musu protevius, vaikus bei moteris grobusiais i vergija, niokojusiais ju kaimus. Nieko nuostabaus, kad skirtingai nuo saltu ir atstumianciu kryziuociu baznyciu cia, Vilar de Donas baznycios arkados labai jauku ir gera. Deja pati baznycia uzdaryta – pirmadienis.

Taciau cia taip gera, kad niekur nesinori eiti. Pasistiprinu savo turimais duonos ir desros likuciais, taip pat atsidarau konservuotos paprikos (pimieto indeli)

Tik speju pavalgyti – ir ivyksta mazas stebuklas. Ateina zole aplink pjoves baznycios priziuretojas, pamato mano tamplieriskus, pas El Toma pirktus marskinelius, ir … pasiulo atidaryti baznycia!

Savanoris priziuretojas nesustodamas pasakoja, ispaniskai. As kazkokiu budu beveik viska suprantu, nors ispanu kalbos niekada nesimokiau. Gal padeda tai, kad jau virs 3 savaiciu esu ispanijoje, gal energinga priziuretojo gestikuliacija. Stai vieno is brolio riterio atvaizdas – su tipiska Sv. Jokubo ordino riteriu sukuosena

Stai altoriu puosiancios XVa. freskos

Broliu riteriu kapai

Daugybe ordino simboliu, tiek ant antkapiu

Tiek ant krikstyklos

Deja, tenka judeti toliau, bet Palas de Rei miestas po Vilar De Donas baznycios ispudzio nebepalieka

Vis dar turiu truputi laisvo laiko, todel nusprendziu aplankyti ir ispudingiausia Galicijoje XIV a. Pambre pili. Iki jos 9 km, jau 5 vakaro, na bet kaip nors, noriu pamatyti ta pili! Pakeliui matau didziulius grazius namus

Ispuoseletus zirgus

Ir visiskai jokio piligrimu keliamo erzelio. Dziaugiuosi metes kelia del takelio. Galu gale prieinu pili – ji lyg nuzengusi is pasakos

Apacioje ja dar is triju pusiu supa kriokliais sniokscianti kalnu upe

Salia upes matosi ir visai neblogai issilaike maluno pastatai

Deja, upes vanduo nesvarus, todel nepaisant karsto vakaro, maudyniu tenka atsisakyti. Lipu atgal prie pilies, suplukes, pavarges. Galvoju, kad siandien niekur nebenoriu eiti. Netoliese nusiziuriu puikiai miegui po atviru dangum tinkanti kruminga slaita

Nepalyginamai geriau uz tvankius ir knarkimo sklidinus piligrimu prieglaudu bendruosius kambarius! Viena beda – vandens beliko tik ketvirtis 0,5l buteliuko, skirtingai nuo Sv. Jokubo kelio cia nera geriamo vandens fontaneliu. Pastebiu veja salia namo pjaunanti senuka. Prieinu ir paklausiu ar negaletu ipilti truputi vandens. Jis pakviecia zmona, ir ji iseina is namo su visu asociu salto vandens! As isganytas! Atsigeriu, padekoju geriesiems senukams ir einu prie savo slaito isikurti nakciai. Pakeliui atsiranda draugas – labai draugiskas suo, kuri praminu Draugeliu

Susirandu vieta miegoti, draugelis atrodo visai rimtai ir nuosirdziai man padeda, pasigroziu paskutiniais saules spinduliais nutvieksta pilimi

Nuprendziu nevalgyti vakarienei savo turimu moliusku konservu – negrazu butu su Draugeliu nepasidalinti, o kaip moliuskai paveiktu jo skranduka – geras klausimas. Guledamas miegamaisyje aprasau dienos ispudzius uzrasu knygeleje, saule dingsta uz gretimo kalno, pasirodo menulis. Manau miegosiu, bet kur tau. Pasigirsta kazkoks keistas urzgimas ir Draugelis ima pasiutusiai skalyti. Vel urzgimas ir vel skalijimas. Pasiimu gal 3 kg patogu mesti akmeni ir einu i pagalba Draugeliui, speliodamas kas per zveris galetu taip urgzti. Prieinu prie Draugelio, ir suprantu kad tai jis pats ir urzgia ir skalija. Kvailas suva.

O jis patenkintas sokineja apie kojas, bando aplaizyti. Palydi mane iki miegmaisio ir … aplaizo vandens buteliuko kakleli. Uzsukto, bet tai vis tiek – is suns aplaizyto negersiu. Vandens ir vel kaip ir nebeturiu. Gerai kad jau nebekarsta. Kvailas, kvailas suva! Prisimenu Rozines Panteros animaciniu filmu veikeja – geranoriska suni idiota.

Greitai visai sutemsta. Vel tas pats urzgimas – ambrijimas. Kvailas, kvailas suva! Iskeikiu ji visomis zinomomis kalbomis, kol keikiu – tyli. Nustoju – vel urzgia ir ambrija. Kai prietemoje pasirodo arciau – pagrasinu kad paleisiu i ji ta akmeni. Tai kazkiek padeda – kvaisa nubega koncertuoti toliau nuo manes, o as bandau uzmigti.

Kazkaip uzmiegu. Apie puse 4 pajuntu, kad rasa visgi ne tai krenta, ne tai kondensuojasi ant miegamaisio. Salta. Slapia. Islendu is miegmaisio, apsirengiu, vel ilendu ir apsikloju membranine striuke. Pribega kvailas suva ir salia pasipurto – dvokia nesvariu suns kailiu. Varau ji tolyn, nubeges vel urzgia ir staugia. Bet jau lyg uzkimes. Uzmiegu, ir saltai ir slapiai ismiegu visa nakti iki pat 8 ryto.

Reklama
No comments yet

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: